- tuinas
- 1 tuĩnas scom. kas daug geria: Kurs pripuolęs ištuinija, išgeria visą alų, pieną, vadinas tuinas J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
tuinas — 2 tuĩnas (brus. тын, l. tyn) sm. (4) Š, DŽ, LKAI62(Krs, Zt), JnšM, Ln, (2) LKAI62(Rūd, Kls, Drsk, Kpč, Kb, Azr); Rtr 1. DŽ, NdŽ, LzŽ, Ss, Ln, Bgs, JnšM, Km, Rk, Adm tvoros statinis, pinutis (ppr. iš eglės šakos): Tuinų̃ tvoros jau visur prapuolo … Dictionary of the Lithuanian Language
Amadores — Saltar a navegación, búsqueda Amadores … Wikipedia Español
brukas — 1 brùkas sm. (4) 1. tvoros statinys, tuinas: Tvorą eglių šakų brukais tveria Pg. 2. paaukštinimas prie linų minamosios mašinos: Ant brùko saujų leidėjais visados pasodina mergaitę su berniuku, kad lenktynių eitų Grž. 3. brukimas, plūkimas: Linų … Dictionary of the Lithuanian Language
išpinti — išpìnti, ìšpina, išpynė tr. K 1. išardyti ką supintą, nupintą: Kol merga, tai kasos supintos, o kap ištekėjo, tai kasas išpynė dz. Išpinu kasas, pynius R43. Privylė mergelę, motulės dukrelę, išpynė kaselę, išbarstė rūtelę (d.) Lp. Kas tavo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
smailas — smaĩlas, à adj. (4); SD102,365, Kos56, N žr. smailus: 1. Smailas tuinas SD96. Smailì ragai Ppr. Galvos smaĩlos, uodegos didelės – tai buodžgalviai Rmš. Iš didelių ir smailų kiaušinių išsirita gaidukai LTR(Šil). Toks smaĩlas šakalys – galėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
tuinai — tuinaĩ sm. pl. (4) NdŽ, LKAI62(Krs, Sb, Tršk, Švd, Kzt, Ign, Prng, Nč), Antš, tuĩnai (2) LKAI62(Rūd, Eiš, Kpč, Azr), LKAI63(Jnš, Grž); Rtr, Š žr. 2 tuinas 3: Arklys par tuinùs paršoko Kair. Kaimas tuĩnais aptvertas Pl. ║ LKAI63(Jnš, Grž)… … Dictionary of the Lithuanian Language
tuiništis — tuĩništis sm. (1) nemažas tuinas, baslys, kuolas: Stori labai tuĩniščiai – trudna žemėn inkalt Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
tuinyti — 1 tuĩnyti, ija, ijo tr. Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ godžiai, daug gerti, plunyti: Tuinas tas tuĩnijo, kol ištuinijo visą alų J … Dictionary of the Lithuanian Language
įjudinti — įjùdinti tr. 1. sukelti judėjimą: Keleivį blaškė ir gąsdino įjudintas okeanas P.Cvir. 2. įraginti: Kol aną (arklį) įjudini, tuinas reikia sulaužyti Vaižg. Kol tą kumelę įjudino, botagą į ją sudaužė Skr. Vadeles paėmė ir ėmė tempsėti, palengva… … Dictionary of the Lithuanian Language